Pasinaudodami pagrindine ES biudžeto intervencija, išdalijome 4,2 mlrd. vakcinos Covid-19 dozių, įsigijome 3,7 mlrd. asmeninių apsaugos priemonių ir apie 12 500 ventiliatorių; pagal žiemos paketą energetikos krizei spręsti papildomai skirta 20 mlrd.9 mln. europiečių; daugiau kaip 24 mln. žmonių buvo padidintas vaikų priežiūros ir švietimo infrastruktūros pajėgumas, o 63 mln. žmonių visoje ES dabar naudojasi geresnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis; buvo paremta daugiau kaip 5 mln. įmonių; apskritai ES daugiau kaip 6 000 MW padidino energijos suvartojimą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o tai atitinka maždaug 2 400 vėjo turbinų.
Daugiau investicijų į su klimatu susijusius projektus, užtikrinant, kad bent 30 % (67 mln. eurų) Europos regioninės plėtros fondo lėšų, skirtų ekologiškesnei, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiai ekonomikai ir atspariai Europai kurti, ir 37 % (17 mln. eurų) Sanglaudos fondo lėšų (iš kurio teikiama parama valstybėms narėms, kurių bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) vienam gyventojui yra mažesnės nei 90 % ES-27 vidurkio) būtų skiriama šiam tikslui, pavyzdžiui, projektams, susijusiems su energetika ar transportu, jei jie akivaizdžiai naudingi aplinkai energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiosios energijos naudojimo, geležinkelių transporto plėtros, intermodalumo rėmimo ar viešojo transporto stiprinimo požiūriu.
Užtikrinome lankstumą naudojant ES biudžeto lėšas, supaprastinome procedūras ir sumažinome biurokratizmą, kuris apsunkina paraiškų ES finansavimui gauti teikimo procesą.
Svarbiausias S&D pasiekimas buvo tai, kad ES finansavimas dabar turi būti planuojamas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į lyčių aspektą. ES lėšos bus skiriamos bet kokiam projektui tik tuo atveju, jei juo bus skatinama lyčių lygybė ir atsižvelgiama tiek į moterų, tiek į vyrų poreikius ir problemas.
ES investicijos turi atitikti JT darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus klimato susitarimą. ES finansuojami projektai neturėtų daryti žalos aplinkai ir biologinei įvairovei (vadinamasis "nedaryti didelės žalos" principas).
Užtikriname, kad iš Europos regioninės plėtros fondo ar Sanglaudos fondo nebūtų finansuojamas iškastinis kuras.
Gavome galimybę ES lėšomis investuoti į socialinį būstą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams visoje Europoje, teikti finansinę paramą viešojo traukinių transporto sektoriui, padidinti kiekvienos valstybės narės išlaidas tvariai miestų plėtrai nuo 6 proc. iki mažiausiai 8 proc. Europos regioninės plėtros fondo lėšų (tai atitinka 450 mln. eurų), taip pat tikslines investicijas mažėjančiam gyventojų skaičiui ir kaimo vietovėms.
Visos naujos Europos regioninės plėtros fondo ir Teisingo perėjimo fondo investicijų programos turės būti susietos su Europos socialinių teisių ramsčio principu kurti kokybiškas darbo vietas, o tai reiškia, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas toms teritorijoms, kuriose darbo vietų mažėja labiausiai, ir socialiniams, ekonominiams bei aplinkosaugos iššūkiams regioniniu lygmeniu, pavyzdžiui, ekonomikos įvairinimui ir kvalifikacijos kėlimui.
Mes buvome Europos vaikų garantijų iniciatyvos priešakyje, kai buvo įsteigtas specialus fondas, kuriam skirta ne mažiau kaip 20 mlrd. eurų. Valstybės narės, kuriose skurdo ir socialinės atskirties rizika viršija 27 Sąjungos valstybių narių vidurkį, privalo investuoti bent 5 % Europos socialinio fondo+ lėšų į Vaikų garantijų fondą.
Turime panaudoti ES biudžetą piliečių labui ir imtis priemonių kovai su energijos nepritekliumi, skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą, investuoti į energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti energijos paklausą.
Reikia finansavimo sprendimų, kad skaitmeninis, ekologiškas ir socialinis perėjimas taptų realybe įgyvendinant projektus, kuriais kuriamos naujos kokybiškos darbo vietos ir gerinamos esamos, gerinamas miestų planavimas, būstas ir viešasis transportas.
Turime naudotis tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, sanglaudos politika, siekdami patenkinti neatidėliotinus poreikius, pavyzdžiui, modernizuoti pramonę, kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu ir protų nutekėjimu, gerinti piliečių darbo ir gyvenimo sąlygas visuose valstybių narių regionuose ir skirti daugiau dėmesio vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens stiprinimui.
ES lėšomis turime padėti kuo daugiau vaikų išbristi iš skurdo ir užtikrinti, kad jie turėtų galimybę gauti nemokamą kokybišką sveikatos priežiūrą, nemokamą kokybišką švietimą, nemokamą kokybišką vaikų priežiūrą, deramą būstą ir tinkamą mitybą. Norime, kad šiam tikslui būtų skirtas 20 mlrd. eurų biudžetas.
Ukrainai ir jos žmonėms, kovojantiems Rusijos agresijos kare, turime skirti daugiau kaip 28 mlrd. eurų iš ES biudžeto.
Norint užtikrinti, kad ES turėtų lėšų, atitinkančių jos užmojus, reikia sukurti naujų ir sąžiningų nuosavų išteklių į ES biudžetą sistemą, kad padidėtų ES biudžetas ir sumažėtų valstybių narių mokami nacionaliniai įnašai. Tarp šių nuosavų išteklių raginame įvesti finansinių sandorių mokestį, itin turtingų asmenų mokestį, išplėsti ES nenumatytų atvejų mokesčių taikymą visiems sektoriams, kurie pasipelnė iš pasaulinių krizių, ir ES minimalų kapitalo prieaugio mokestį.