Kovido pandemijos metu S&D frakcija buvo Parlamento lyderė remiant griežtą reagavimą į krizes, pasitelkiant "NextGenerationEU". Pagrindinė priemonė - Atsigavimo ir atsparumo priemonė, yra plačiausio užmojo ES pastangos įveikti krizę, grindžiamos precedento neturinčiu solidarumu. Pagal šią priemonę, finansuojamą bendra Europos skola, valstybėms narėms teikiamos dotacijos ir paskolos, proporcingos kiekvienos šalies poreikiams. Ši priemonė padėjo valstybėms narėms įveikti krizę ir padėjo pagrindus reformoms ir investicijoms į pagrindinius Europos prioritetus, tokius kaip klimatas ir skaitmeninis sektorius.
S&D frakcija paragino sukurti Europos nedarbo išmokų sistemą, todėl Europos Komisija pasiūlė SURE programą, pagal kurią paskolomis būtų finansuojamos laikinos nacionalinės nedarbo sistemos.
Taip pat aktyviai dalyvavome kampanijoje dėl peržiūrėtos ekonomikos valdysenos sistemos. Komisijos pasiūlymuose atsispindi aiškus siekis padaryti ES fiskalines taisykles lankstesnes ir leisti valstybėms narėms derinti fiskalinius koregavimus su nuolatinėmis didesnėmis viešosiomis investicijomis, ypač tais atvejais, kai to reikia sėkmingam ir teisingam perėjimui.
Pranešime dėl 2023 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro, kuriam pritarė didžioji dauguma Europos Parlamento narių, aiškiai teigiama, kad kovai su infliacija reikalingos ne tik pinigų politikos priemonės, bet ir aktyvi ekonominė politika, įskaitant fiskalines priemones. Todėl S&D frakcijos iniciatyva joje pasisakyta už pažangią ekonominę politiką, kuria siekiama ekonominio stabilumo ir pažeidžiamų asmenų apsaugos.
Ilgai trukusi S&D frakcijų kova už tai, kad Europos semestre ekonominė politika būtų koordinuojama labiau orientuojantis į tvarų ir integracinį ekonomikos modelį, pagaliau buvo išspręsta 2020 m., kai Komisija paskelbė, kad Europos žaliasis kursas yra jos naujoji ekonomikos augimo strategija, ir atsisakė dogmos, kad ekonomikos augimas yra savaiminis tikslas.
S&D jau seniai pirmauja reformuojant Europos ekonomikos valdymo sistemą, kad ji būtų naudinga žmonėms ir planetai. Visada kovojome prieš konservatorių nuo 2008 m. finansų krizės primestą griežto taupymo politiką ir raginome sukurti sąžiningą ir įtraukią ekonomikos struktūrą bei koordinuoti ES lygmens priemones, kuriomis būtų remiamas teisingas perėjimas ir visų gerovė.
Valstybių narių veiklos rezultatų vertinimo kriterijai negali būti grindžiami vien tik makroekonominiais rodikliais, bet turi būti atsižvelgiama ir į socialinius, aplinkosaugos, geografinius ir demografinius iššūkius bei valstybių narių ekonomines pradines pozicijas. Todėl S&D ragina metinę biudžeto koordinavimo procedūrą - Europos semestrą - paversti priemone, kuria būtų skatinamos socialiniu ir aplinkos požiūriu tvarios investicijos ir integracinis augimas.
Europos socialinių teisių ramsčio (EPSR) ir JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) principai turi būti kompasas, kuriuo bus vadovaujamasi vykdant būsimas reformas ir investicijas. Socialinių teisių ir aplinkos apsaugos tikslai turėtų būti tokie pat svarbūs kaip ir makroekonominiai tikslai, siekiant pagerinti žmonių gerovę ES.
Turime toliau stiprinti Europos semestro socialinį aspektą, siekdami užtikrinti, kad fiskalinio koregavimo programos neturėtų neigiamų socialinių padarinių ir kad jomis būtų galima skirti būtinas socialines investicijas patikimoms socialinės gerovės sistemoms užtikrinti. Turėtų būti patvirtinti privalomi socialiniai tikslai, kad būtų užtikrintas EPSR principų įgyvendinimas.
S&D frakcija ragina užtikrinti nuolatinį ES fiskalinį pajėgumą, kad valstybės narės galėtų investuoti į mūsų ateitį ir apsaugoti krizės ištiktus piliečius. Ji turėtų užtikrinti makroekonominį stabilizavimą ES lygmeniu, padidinti pasirengimą krizėms ir nustatyti plataus užmojo viešųjų investicijų darbotvarkę, kad būtų galima remti valstybes nares ir įveikti dabartinius bei būsimus iššūkius. Turime užtikrinti, kad valstybės narės būtų pajėgios įgyvendinti didžiules investicijas, kurių reikia, kad mūsų visuomenė ir ekonomika taptų atsparesnė - po 2026 m. ir po atkūrimo ir atsparumo priemonės pabaigos. (Europos fondas, įsteigtas siekiant suteikti valstybėms narėms reikiamą paskatą investicijoms po Kovid-19). Investicijos į pagrindines sritis turi būti užtikrintos nemažinant biudžeto išteklių kitose svarbiose srityse.
Vykdant atsakingą fiskalinę politiką dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik valstybės išlaidoms, bet ir valstybės pajamoms, kurios yra būtinos valstybių narių viešųjų finansų tvarumui užtikrinti. Todėl būtina geriau koordinuoti Europos lygmeniu valstybių narių mokesčių ir rinkliavų lygį ir kovoti su mokesčių slėpimu, sukčiavimu ir pinigų plovimu.
Europos Parlamento teisėkūros įgaliojimai turi būti išplėsti, kad apimtų Komisijos sprendimų kontrolę ir visas Europos semestro sritis. Parlamento balsas ypač svarbus priimant sprendimus dėl ES ekonominės politikos prioritetų ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų (individualios rekomendacijos kiekvienai valstybei narei Europos semestro kontekste).