2022 m. Europos Parlamentas, vadovaujamas S&D frakcijos, ir Taryba priėmė Direktyvą dėl adekvataus minimalaus darbo užmokesčio. Šia direktyva bus pagerinta darbuotojų apsauga nuo minimalaus darbo užmokesčio pagal įstatymus arba kolektyvines sutartis ir sustiprintos kolektyvinės derybos nacionaliniu lygmeniu, siekiant padidinti kolektyvinėmis sutartimis apsaugotų darbuotojų skaičių. Tai didelė S&D frakcijos sėkmė, nes tai yra posūkis Europos politikoje. Reaguodama į finansų krizę, Europos Komisija daugelį metų pasisakė už darbo užmokesčio mažinimą, kolektyvinių derybų panaikinimą ir konkurenciją dėl darbo užmokesčio. Dabar daugiausia dėmesio skiriama padoriam darbo užmokesčiui, kolektyvinių derybų stiprinimui, darbo užmokesčio nelygybės mažinimui ir socialinės konvergencijos didinimui. Padorus minimalus darbo užmokestis visų pirma naudingas mažas pajamas gaunantiems asmenims, kurių dauguma yra moterys. Raginame valstybes nares užtikrinti, kad jų minimalus darbo užmokestis atitiktų didėjančias pragyvenimo išlaidas, ir panaikinti jį mažinančius skirtumus ir išskaitas.
Per paskutinę praėjusios kadencijos plenarinę sesiją Europos Parlamentas patvirtino istorinį įstatymą dėl daugiau kaip 30 mln. platformų darbuotojų apsaugos ir Europos socialinio modelio. Tai buvo paskutinė atkarpa nelengvame kelyje į šį naują teisės aktą, kuris prasidėjo 2016 m. Prahoje, kur socialistai ir demokratai pirmą kartą pažadėjo kovoti už visų darbuotojų apsaugą skaitmeninėje eroje. Šis svarbus teisės aktas yra aštuonerius metus trukusios progresyviosios šeimos kovos rezultatas. Socialistai ir demokratai vadovavo deryboms Europos Parlamento vardu, ir visa tai nebūtų buvę įmanoma be darbo vietų ir socialinių teisių komisaro Nicolaso Schmito, kuris pateikė toli siekiantį teisės akto pasiūlymą. Tai buvo sunki kova su agresyviu platformų milžinų lobizmu, tačiau galiausiai laimėjo socialinė Europa. Šiuo teisės aktu siekiama apsaugoti žmones, kurie kasdien mus vežioja, atveža mums maistą ir teikia mums daugybę kitų paslaugų, dirbdami "Uber", "Deliveroo", "Amazon", "Helpling" ir panašiose platformose. Daugelis platformų juos samdo kaip fiktyvius savarankiškai dirbančius asmenis, atimdamos iš jų deramą darbo užmokestį ir darbo teises. Dabar tai pasikeis. Naujaisiais teisės aktais bus ne tik apsaugoti platformų darbuotojai, bet ir išsaugota tikroji savarankiška veikla, geri darbdaviai bus apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos ir bus nustatytos novatoriškos algoritmų valdymo taisyklės; bus užtikrinta, kad mašinos negalėtų atleisti žmonių iš darbo ar juos šnipinėti. Visa tai leis Europai tapti pasaulinės darbo teisės pradininke.
Atsižvelgdama į ilgalaikius S&D frakcijos raginimus imtis veiksmų, Europos Sąjunga 2023 m. priėmė Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą, kuria siekiama užtikrinti teisę į vienodą darbo užmokestį. Šia svarbia direktyva nustatomi darbo užmokesčio skaidrumo standartai, kad darbuotojai galėtų reikalauti savo teisės į vienodą darbo užmokestį, siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus. 2021 m. moterys vis dar uždirbo vidutiniškai 13 proc. mažiau per valandą nei vyrai, o jų pensijos buvo net 30 proc. mažesnės. Tuo pat metu moterų užimtumo lygis buvo 11 proc. mažesnis nei vyrų (69 proc. prieš 80 proc.).
Po daugelį metų trukusio S&D frakcijos politinio spaudimo 2021 m. buvo nustatyta Europos vaikų garantija ir įpareigojimas valstybėms narėms, kuriose skurdo rizikos lygis viršija ES vidurkį, investuoti bent 5 proc. savo Europos socialinio fondo plius (ESF+) lėšų į vaikų garantiją. Norime užtikrinti, kad kiekvienas Europos vaikas, kuriam gresia skurdas, turėtų galimybę naudotis nemokama kokybiška sveikatos priežiūra, nemokamu kokybišku švietimu, nemokama kokybiška vaikų priežiūra, deramu būstu ir tinkama mityba. Vaiko garantija yra svarbi investicija į ateitį, Europos Sąjungos stabilumą ir klestėjimą, tačiau jai reikia pakankamo finansavimo. Todėl S&D frakcija įtikino Europos Parlamento daugumą reikalauti, kad Vaikų garantijų iniciatyvai būtų skirtas bent 20 mlrd. eurų biudžetas.
Jaunimui trūksta galimybių dirbti visą darbo dieną, todėl daugelis jaunuolių yra priversti dirbti nesaugiai, pavyzdžiui, atlikti išnaudotojiškas stažuotes, fiktyvią praktiką ir nemokamą pameistrystę. S&D frakcija Europos Parlamente sėkmingai vadovavo kampanijai už direktyvą dėl kokybiškų stažuočių, kurioje nustatomi minimalūs kokybės kriterijai, pavyzdžiui, teisingas darbo užmokestis, tinkamos darbo sąlygos, galimybė naudotis socialine apsauga, ribota stažuočių trukmė ir stažuočių kaip darbo patirties pripažinimas įdarbinimo procesuose. Tikimasi, kad Europos Komisija galiausiai 2024 m. pateiks pasiūlymą dėl direktyvos dėl kokybiškos stažuotės.
Atsižvelgdama į tai, kad 2018 m. įvyko daugiau kaip 3 300 mirtinų ir daugiau kaip 3 mln. nemirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, o kasmet nuo su darbu susijusių ligų miršta daugiau kaip 200 000 darbuotojų, S&D frakcija reikalauja griežtesnių sveikatos ir saugos darbe taisyklių. Nulinės vizijos požiūris į su darbu susijusius nelaimingus atsitikimus ir ligas gali tapti realybe tik tuo atveju, jei darbuotojų sveikata bus iškelta aukščiau už įmonių finansinius interesus. S&D frakcija sėkmingai inicijavo plataus užmojo Asbesto darbe direktyvos persvarstymą, įskaitant privalomą pastatų patikrinimą ir vėlesnį asbesto bei kitų pavojingų medžiagų pašalinimą prieš bet kokius renovacijos darbus. Be to, Kancerogenų ir mutagenų direktyva, skirta apsaugoti darbuotojus nuo vėžio, nuo 2019 m. sulaukė dviejų sėkmingų peržiūrų, įskaitant direktyvos taikymo srities išplėtimą įtraukiant reprodukcijai kenksmingas medžiagas. Galiausiai S&D frakcija vadovavo kovai dėl Direktyvos dėl teisės atsijungti ir taisyklių dėl būtiniausių nuotolinio darbo reikalavimų. Kadangi darbdavių organizacijos atsisakė pasirašyti socialinių partnerių susitarimą, tikimės, kad Europos Komisija įstatymo projektą pateiks 2024 m.
Europos darbo tarybų (EDT) tobulinimas ir stiprinimas nuo 2009 m. yra S&D frakcijos kartu su profesinėmis sąjungomis prioritetas. Prireikė tik 2022 m., kad Europos Parlamento dauguma pareikalautų peržiūrėti Europos darbo tarybų direktyvą. Norime užtikrinti, kad darbdaviai negalėtų blokuoti Europos darbo tarybos įsteigimo tarptautinėje įmonėje, kurioje darbuotojų atstovai yra informuojami ir su jais konsultuojamasi iš anksto, ir kad vadovybė negalėtų piktnaudžiauti konfidencialumo nuostatomis, siekdama pakenkti Europos darbo taryboms. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos peržiūros 2024 m. pradžioje.
Norime, kad būtų parengta išsami kovos su skurdu strategija, kurioje būtų nustatyti privalomi skurdo mažinimo ir benamystės panaikinimo tikslai, persvarstytos ES valstybės pagalbos taisyklės, siekiant užtikrinti socialinį būstą ir kurti socialiai mišrius rajonus, nustatyti privalomi įperkamo būsto užtikrinimo tikslai (ne mažiau kaip 30 proc. naujų būstų skirti mažas pajamas gaunančioms grupėms ir 30 proc. vidutines pajamas gaunančioms grupėms), Europos vaikų garantijų fondui skirti bent 20 mlrd. eurų, padvigubinti Europos socialinio fondo plius (ESF+) biudžetą, skirtą labiausiai nepasiturintiems asmenims, ir priimti direktyvą dėl tinkamų minimalių pajamų sistemų, užtikrinančių darbo rinkoje nedalyvaujančių asmenų integraciją.
Norime, kad Europos darbo institucija (ELA) turėtų tvirtesnius įgaliojimus geriau apsaugoti mobiliuosius darbuotojus, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, kad būtų įvestas Europos socialinės apsaugos pasas (ESSPASS), kaip Sąjungos masto vykdymo užtikrinimo priemonė, skirta socialinei apsaugai koordinuoti ir sąžiningam darbo jėgos judumui užtikrinti, ir kad ES finansuotų mobiliųjų darbuotojų konsultavimą ir tarpvalstybinius paramos tinklus.
Norime, kad būtų priimta direktyva dėl dirbtinio intelekto darbo vietoje, kad būtų užtikrinta žmogiškoji su įdarbinimu susijusių sprendimų kontrolė ir apsaugotos darbuotojų pagrindinės ir socialinės teisės, direktyva dėl kokybiškų stažuočių, kad būtų nutrauktas jaunimo išnaudojimas ir kad stažuotojams ir praktikantams būtų teisingai mokama, ir direktyva dėl darbuotojų informavimo, konsultavimosi ir dalyvavimo, taikoma visoms įmonių formoms, subrangos grandinėms ir franšizėms, siekiant numatyti tokius pokyčius kaip restruktūrizavimas, skaitmeninė transformacija ir klimato kaita.
Norime, kad būtų peržiūrėta Europos darbo tarybų direktyva, siekiant pagerinti tarptautinių įmonių darbuotojų atstovų informavimą ir konsultavimąsi su jais, išvengti vadovybės piktnaudžiavimo konfidencialumo nuostatomis ir numatyti veiksmingas sankcijas. Taip pat norime, kad būtų persvarstyta Direktyva dėl laikinojo įdarbinimo agentūrų, kad būtų užkirstas kelias darbo rinkos tarpininkams, kurie nesilaiko ES teisės aktų, ir užtikrintas vienodas požiūris į darbuotojus, įskaitant sezoninius ir mobiliuosius darbuotojus.
Taip pat norime, kad būtų apribotos subrangos grandinės ir nustatytos aiškios subrangos atsakomybės taisyklės.
Siekdami remti darbuotojus, pasisakome už keletą pagrindinių direktyvų, kuriomis siekiama pagerinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir apsaugoti gerovę. Pirma, siūlome direktyvą, kurioje būtų aptarta teisė atsijungti ir nustatytos aiškios nuotolinio darbo sąlygos. Pripažindami psichikos sveikatos svarbą, pasisakome už direktyvą, kurioje būtų konkrečiai aptariama psichosocialinė rizika ir skatinama bendra gerovė darbo vietoje. Be to, pabrėžiame direktyvos, kurioje daugiausia dėmesio skiriama su darbu susijusiems raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams, svarbą, siekiant sukurti sveikesnę ir ergonomiškesnę darbo aplinką. Be to, pasisakome už direktyvą, skirtą užtikrinti profesinių ligų, tokių kaip depresija, perdegimas ir odos vėžys, pripažinimą ir tinkamą kompensavimą.
Daugiausia dėmesio skiriame Europos socialinių teisių ramsčio ir socialinės pažangos protokolo integravimui į ES sutartis, kad socialinės teisės būtų ginamos tuo pačiu lygmeniu kaip ir ekonominės laisvės bendrojoje rinkoje. Taip pat norime, kad būtų sudarytas darnaus vystymosi ir socialinės pažangos paktas, pagal kurį tvarumas ir socialinis tikslas taptų privalomi. Kalbant apie viešąsias išlaidas, norime, kad būtų nustatytos socialinės sąlygos, t. y. nė vienas euras iš ES biudžeto negalėtų būti išleistas projektams, kuriuose nesilaikoma socialinių ir darbo teisių. Apskritai norime apsaugoti žmones nuo griežtos taupymo politikos ir užkirsti kelią socialinei rizikai, kylančiai dėl politinių veiksmų ir ekonominių reformų.
Norime, kad būtų sukurta Europos nedarbo išmokų perdraudimo sistema, skirta laikinai paremti nacionalines sistemas krizių metu, ir kad Europos laikinosios paramos nedarbo rizikai mažinti kritiniu atveju (SURE) priemonė būtų toliau taikoma kaip nuolatinė priemonė, skirta trumpalaikio darbo sistemoms remti krizių metu.