Europos Sąjunga šiuo metu susiduria su neatidėliotina būsto krize, nuo kurios kenčia įvairių pajamų grupių gyventojai. Dauguma - nuo mažas iki vidutines pajamas gaunančių asmenų - susiduria su būsto įperkamumo problemomis, pernelyg didelėmis išlaidomis, netinkamomis gyvenimo sąlygomis ir benamystės ar iškeldinimo rizika. Labiausiai nukenčia skurdžiai gyvenantys dirbantieji, pagyvenę žmonės, nepilnos šeimos, jaunimas, taip pat migrantai ir pabėgėliai.
Ši krizė giliai įsišaknijusi dėl didėjančios socialinės ir ekonominės nelygybės, plataus masto būsto ir žemės finansizacijos, taip pat netvarių būsto sistemų, kuriose pirmenybė teikiama pelnui, o ne žmogaus teisėms.
Netinkamos būsto sąlygos neigiamai veikia žmonių fizinę ir psichinę sveikatą, gyvenimo kokybę ir orumą, taip pat jų galimybes įsidarbinti ir naudotis pagrindinėmis paslaugomis.
Būsto rinkos trūkumai kelia pavojų socialinei Europai, didina benamystę ir skurdą bei pakerta pasitikėjimą demokratija.
Turime parengti politiką, kuri užtikrintų pakankamą būsto pasiūlą, kartu išlaikant pusiausvyrą tarp ekonominės plėtros ir mūsų bendruomenių gerovės. Mūsų tikslas? Įperkamos ir klestinčios gyvenamosios erdvės visiems.
ES planas, kuriuo siekiama užtikrinti tinkamą ir įperkamą būstą, turi apimti:
- Europos būsto rinkos reguliavimą
- viešųjų investicijų į ekologišką socialinį būstą didinimas
- būsto kainų mažinimas
- kova su benamyste
- tinkamo būsto vaikams užtikrinimas
Būstas - ES prioritetas
Būstas pagaliau tapo Europos Parlamento prioritetu. Mes, S&D frakcija, didžiuojamės, kad mums pavyko gauti pirmąjį už būstą atsakingą Komisijos narį Daną Jorgenseną. Kartu su Dano Jørgenseno parama mes turime stipresnį balsą, siekdami įgyvendinti savo įperkamo būsto planą.
Sieksime didelių investicijų į prieinamą, tinkamą ir tvarų būstą, griežtų viešųjų ir privačių investicijų panaudojimo sąlygų, valstybės pagalbos taisyklių reformos, tinkamo trumpalaikės nuomos reglamentavimo, įperkamos nuosavybės užtikrinimo, socialinio būsto pažeidžiamoms grupėms ir studentų būsto, benamystės panaikinimo ir elektros energijos kainų namų ūkiams ir įmonėms sumažinimo.
Europos būsto rinkos reguliavimas
Būstas yra socialinė gėrybė ir žmogaus teisė, o ne prekė, kuria galima prekiauti ir spekuliuoti.
Tačiau nekilnojamojo turto fondai euro zonoje išaugo iki stulbinamo 1 trilijono eurų, t. y. gerokai daugiau nei 2010 m. (350 mlrd. eurų). Kaip tai įvyko? Atsakymas slypi specialiose privilegijose, suteiktose privatiems vystytojams ir investuotojams.
Šios privilegijos apima atleidimą nuo kapitalo prieaugio mokesčių, mokesčių garantijas, mažesnius nuomos pajamų mokesčius ir net su paveldėjimu susijusias lengvatas. To pasekmė? Vien 2020 m. instituciniai investuotojai į būsto įsigijimą investavo 64 mlrd. eurų.
Nerimą kelia tai, kad privatūs plėtotojai ir investuotojai dabar turi didelę įtaką mūsų būsto sistemoms. Jie į būstą žiūri kaip į spekuliacinę prekę, atribodami jį nuo esminio socialinio vaidmens.
Kai kurių valstybių praktika dar labiau pablogino padėtį. Jos suteikė mokesčių lengvatų nekilnojamojo turto spekuliantams, mokesčių lengvatomis suteikė pirmenybę būsto savininkams, įvedė "auksines vizas" užsienio investuotojams pritraukti ir net panaikino nuomos rinkų reguliavimą.
Turime susigrąžinti savo būstą iš spekuliantų ir investuotojų gniaužtų. Padarykime būstą pagrindine teise, prieinama visiems, o ne privilegija, kuria naudojasi nedaugelis išrinktųjų. Prisijunkite prie mūsų judėjimo už teisingą būstą, kuriame kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo finansinių galimybių, rastų vietą, kurią galėtų vadinti namais. Kartu galime pakeisti tendenciją ir užtikrinti visiems prieinamą ir kokybišką būstą.
Štai už ką mes kovojame:
- valstybinio ir socialinio būsto privatizavimo apribojimą
- tinkamos nuomos taisyklės
- visišką investicijų į gyvenamąjį būstą skaidrumą
- trumpalaikio nekilnojamojo turto perpardavimo ribojimą
- būsto rinkos "turistizacijos" arba "Airbnb" efekto pažabojimą.
Viešųjų investicijų į ekologišką socialinį būstą didinimas
ES turi užtikrinti, kad būtų pakankamai kokybiško ir įperkamo socialinio būsto, ypatingą dėmesį skiriant tvarumui.
Ne mažiau kaip 30 proc. visų naujų būstų turėtų būti įperkamas būstas mažesnes pajamas gaunančioms grupėms ir ne mažiau kaip 30 proc. įperkamas būstas vidutines pajamas gaunančioms grupėms.
Atėjo laikas socialiniam būstui, kaip gyvybiškai svarbiai investicijai, teikti pirmenybę. Daugelyje šalių išlaidos socialiniam būstui atsilieka nuo kitų viešųjų išlaidų sričių, tačiau jo poreikis kaip niekada didelis. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys jaučia spaudimą dėl būsto išlaidų, o didėjančios palūkanų normos tik dar labiau pablogina padėtį.
Be to, turime užtikrinti ekologišką socialinį būstą. Tai reiškia, kad pirmenybė turi būti teikiama ne tik tvarumo kriterijams, bet ir užtikrinama galimybė naudotis laisvalaikio infrastruktūra, bendruomenių centrais, parkais ir žaliosiomis erdvėmis, ypač nepalankiausiuose mūsų rajonuose.
Todėl taip pat labai svarbi ES fiskalinių taisyklių reforma, dėl kurios šiuo metu vyksta derybos. Tokia reforma yra labai svarbi, kad būtų galima įgyvendinti plataus užmojo viešųjų investicijų darbotvarkę.
Dėl tos pačios priežasties Europos Komisija turėtų peržiūrėti ES valstybės taisykles ir išplėsti socialinio būsto tikslinę grupę, kad iš tiesų būtų užtikrintas visiems prieinamas būstas. Konkrečiai Komisija turėtų tinkamai pritaikyti socialinio būsto tikslinės grupės apibrėžtį teisės aktuose dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (VESP). ES turėtų siekti platesnės socialinio būsto sampratos, kaip universalistinio modelio, pagal kurį socialinis būstas skirtas visiems piliečiams, siekiant kurti socialiai mišrius rajonus.
Būsto kainų mažinimas
2022 m. pradžioje euro zonos namų ūkiai susidūrė su didžiausiu per pastaruosius dešimtmečius vartotojų kainų šuoliu, o kartu pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį buvo padidintos palūkanų normos. Dėl šių aukštų hipotekos palūkanų normų būsto kainos ES smarkiai išaugo ir 2022 m. pirmąjį ketvirtį priartėjo prie 10 % augimo - tokio lygio nebuvo nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios.
Dėl sparčiai augančių hipotekos palūkanų normų šeimos išstumiamos iš būsto rinkos, o didėjant naujų paskolų palūkanų normoms, našta esamiems būsto savininkams, ypač tose vietovėse, kur taikomos kintamųjų palūkanų hipotekos normos, vis didėja.
Būsto išlaidos kasmet smarkiai auga ir gerokai viršija mūsų disponuojamąsias pajamas. Daugeliui europiečių būstas yra didžiausios išlaidos. Kas lemia šias sparčiai augančias kainas? Pagrindinis kaltininkas - spekuliacija nekilnojamuoju turtu, dėl kurios būsto kainos pasiekė nepakeliamą lygį.
Ši našta labiausiai slegia tuos, kurie yra pajamų laiptų apačioje. Nuo 2010 m. iki 2024 m. nuomos kainos šoktelėjo 25 %, o būsto kainos - net 52 %. Būsto kainos patrigubėjo Estijoje ir Vengrijoje, o Lietuvoje, Latvijoje, Čekijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Liuksemburge ir Bulgarijoje - daugiau nei dvigubai.
Neefektyvios būsto rinkos lemia pajamų ir turto nelygybę ES. Valstybės įsikišimas į hipotekos rinką yra ne tik gera idėja, bet ir neatidėliotina socialinio teisingumo būtinybė. Tai raktas į teisingą turto paskirstymą.
Atėjo laikas imtis veiksmų:
- ES turi nustatyti laikiną palūkanų normų viršutinę ribą, kad sustabdytų spartų hipotekos palūkanų normų augimą.
- Kad būtų užtikrintas socialinis teisingumas, bankai ir vyriausybės turi imtis veiksmų, kad apsaugotų pažeidžiamiausius asmenis.
- Nacionaliniai įperkamo būsto planai turi būti įtraukti į nacionalines reformų programas* (NRP).
* Nacionalinės reformų programos yra esminė ES ekonomikos valdymo dalis. Jose pateikiamas struktūruotas požiūris į valstybių narių ekonominės ir fiskalinės politikos formavimą, siekiant svarbiausių tikslų - stabilumo, augimo ir darbo vietų kūrimo. Šiais planais grindžiami koordinuoti veiksmai.
Kova su benamyste
2025 m. daugiau nei 1 000 000 europiečių bus benamiai.
Benamystė labai kenkia žmogaus orumui. Ji taip pat pažeidžia daugybę žmogaus teisių, įskaitant teisę į būstą, nediskriminavimą, sveikatą, galimybę naudotis švariu vandeniu ir sanitarinėmis sąlygomis, asmens saugumą ir laisvę nuo žiauraus, žeminančio ir nežmoniško elgesio.
Benamiai ir neoficialiame būste gyvenantys asmenys dažnai susiduria su kriminalizavimu, priekabiavimu ir diskriminaciniu elgesiu.
Kova su benamyste:
- Kovojant su benamyste, visos ES šalys turi taikyti programą "Pirmiausia būstas".
- Turi būti nutrauktas benamių kriminalizavimas.
- Aporofobija (neigiamas požiūris ir jausmai skurdo ir vargšų atžvilgiu) turi būti pripažinta neapykantos nusikaltimu.
- Diskriminacija dėl benamystės turėtų būti uždrausta visoje ES.
Tinkamų namų vaikams užtikrinimas
Namų ūkiams su vaikais vis dažniau gresia rimtos būsto problemos. Daugelis mažesnes pajamas gaunančių šeimų priverstos gyventi perpildytose patalpose, o dėl riboto socialinio būsto prieinamumo ilgas laukiančiųjų eilėje skaičius yra kankinamai ilgas.
Keliose valstybėse narėse vis dar plačiai paplitusi problema yra netinkamas šildymas ir nepakankamos galimybės naudotis saugiu vandeniu bei sanitarinėmis sąlygomis. Šios problemos turi įtakos ne tik mūsų vaikų gerovei, bet ir jų sveikatai, augimui ir švietimui. Labai svarbu suprasti, kad tinkamas būstas yra mūsų vaikų vystymuisi ir mokymuisi palankios aplinkos pagrindas.
Mūsų pagrindinės idėjos:
- Nė vienas vaikas neturėtų gyventi šaltuose ir perpildytuose namuose.
- Vaikų teisė į tinkamą būstą turėtų būti užtikrinta valstybinėmis priemonėmis.
- Europos vaikų garantijų fondo biudžetas turi būti padidintas bent 20 mlrd. eurų.
Specialusis būsto krizės Europos Sąjungoje komitetas
Būstas yra socialinė gėrybė ir žmogaus teisė, o ne prekė, kuria galima prekiauti ir spekuliuoti. Tačiau visoje Europoje stebime rekordines būsto kainas, kurios skaudžiai paliečia jaunus ir senus žmones, skurdžiausius ir viduriniąją klasę, o turtingieji turtėja, prekiaudami žmogaus teisėmis dėl pelno.
Pradėjus veikti naujam specialiajam būsto krizei skirtam komitetui, ši milijonams europiečių labai svarbi tema pagaliau tapo Europos Parlamento prioritetu. S&D nariai būstą iškėlė į pirmą vietą ES darbotvarkėje, daugiau nei metus aktyviai vykdydami kampaniją už padorius, įperkamus ir tvarius būstus. Didžiuojamės užsitikrinę naują specialųjį Europos Parlamento komitetą ir pirmąjį Europos Komisijos narį, atsakingą už būstą. S&D džiaugiasi, kad šias pareigas eina Danas Jørgensenas.
Didelis dėmesys būstui pagrindinėse ES institucijose yra labai svarbus siekiant įgyvendinti S&D pasiūlytą Europos įperkamo būsto planą.
Daugiau informacijos apie šį specialųjį komitetą ir jame dalyvaujančius EP narius rasite čia.
