Dabartinę Europos diplomatijos struktūrą lemia jos mišrus pobūdis - tai laikinų darbuotojų paskolų, kurias gali sau leisti daugiausia didžiosios valstybės narės, ir Komisijos tarnautojų, išsilavinusių 27 skirtingose išorės veiksmų kultūrose, mozaika. Kad taptų vieningesnė ir įgytų savarankiškumo, ši diplomatija turi prisitaikyti prie dabartinių geopolitinių iššūkių. Vienas iš pirmųjų žingsnių šia kryptimi galėtų būti mano pasiūlymas įsteigti Europos diplomatijos akademiją.
Kaip Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto (AFET) narys, 2019 m. pradėjau dirbti spręsdamas horizontaliuosius ES išorės veiksmų aspektus. Labai dažnai esame priversti susidurti su viena tarptautine krize po kitos, neturėdami galimybės apsvarstyti ES išorės veiksmų priemonių. Apmąstydami šias priemones prieiname prie aiškios išvados: norėdami tapti pasaulinio masto veikėjais, turime ne tik to siekti. Reikia tobulinti mūsų priemones, įskaitant ES diplomatijos priemones, kad galėtume pasirinkti šią poziciją.
Pavyzdžiui, atrodo, kad ES delegacijose akivaizdžiai pastebimi tam tikri geografiniai šališkumai - iberai Amerikoje arba prancūzai Afrikoje - kurie, nepaisant patirties, kurią nacionaliniai diplomatai gali įnešti į ES delegacijas šiuose regionuose, neatrodo atspindintys visavertį Europos planą. ES diplomatinis aparatas - EIVT - veikia jau daugiau nei dešimtmetį. Tačiau atėjo laikas jį iš naujo įvertinti ir pritaikyti prie besikeičiančio geopolitinio kraštovaizdžio, taip pat persvarstyti jo mišrią sudėtį, pereinant prie nuo vyriausybių ir kitų institucijų nepriklausomo formato. Siekiama, kad Europos diplomatija būtų atrinkta ir apmokyta nuo pat pradžių, o ne pasikliautų ilgesniam laikui "paskolintais" darbuotojais. Valstybių narių diplomatai, dirbantys ES, turi privalumų, tačiau yra ir trūkumų, pavyzdžiui, jie yra laikini, jiems trūksta paskatų ir kyla pagunda vykdyti nacionalines darbotvarkes.
Būtent čia atsirado mano pasiūlymas 2021 m. balandžio mėn. įgyvendinti bandomąjį projektą "Europos diplomatinės akademijos kūrimo link". Juo buvo siekiama, kad EIVT ištirtų ir išanalizuotų galimybes sukurti tokią akademiją, kurioje ES galėtų užtikrinti pagrindinį mokymą ir atrankos į EIVT ir ES delegacijas procesą.
Sudėtingame Europos Parlamento gobelene, kruopščiai manevruojant teisėkūros srityje, mano pasiūlymas buvo vienas iš nedaugelio patvirtintų AFET komitete. Šis sprendimas ir po jo sekęs puikus Komisijos ir EIVT įvertinimas po tam tikrų pakeitimų sudarė sąlygas jį įgyvendinti. Paskutinis žingsnis buvo kova dėl jo įtraukimo į ES metinį biudžetą remiantis Parlamento pozicija. Taip projektui skyrėme beveik 1 mln. eurų, kitaip nebūtų buvę galima nieko padaryti.
Sukūrusi pagrindą, EIVT netruko paskelbti du viešuosius konkursus: galimybių studijos ir bandomojo bandymo. Esant dideliam susidomėjimui ir kompetencijai, Europos viešojo administravimo institutas (EIPA), bendradarbiaudamas su EUI-STG ir CEPS, laimėjo galimybių studijos konkursą, o prestižinis Europos koledžas prisiėmė atsakomybę atlikti bandomąjį bandymą.
Programai vykstant Europos koledže nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. tapo akivaizdu, kad vyksta permaininga kelionė. Daugiau nei 45 pradedantieji diplomatai, kilę iš įvairių sričių, įskaitant šalis kandidates ir ES institucijas, praėjo griežtus mokymus rezidentūros pagrindu. Tačiau tuo viskas nesibaigė, nes po to paties proceso pasiūliau vienerių metų pratęsimą. Be to, rengiamasi atlikti dar vieną tyrimą, kuriame bus aptariamos būsimos nuolatinės akademijos "tikslinės grupės". Analizėje taip pat daugiausia dėmesio skiriama tiems, kurie šiuo metu nėra valstybių narių diplomatai, tačiau domisi galimybe tapti ES diplomatais.
Šiuo metu Taryba svarsto sprendimą dėl nuolatinės Diplomatinės akademijos įsteigimo. Šis daug žadantis pokytis, kartu su neseniai pateiktu mano pasiūlymu, yra svarbus žingsnis į priekį ugdant naują diplomatų kartą. Šiuo pasiūlymu siekiama sukurti nuolatinę mokymo ir gyvenamosios vietos programą, specialiai pritaikytą jaunesniesiems diplomatams iš ES šalių kandidačių. Šia iniciatyva, kuria siekiama išspręsti pagrindinį iššūkį, su kuriuo susidurta pradiniame įgyvendinimo etape, - logistines kliūtis, su kuriomis susiduria diplomatai iš šalių kandidačių, - siekiama skatinti didesnę pradedančiųjų diplomatų įtrauktį ir bendradarbiavimą visoje Europoje.
Vis dėlto, formuojant Europos diplomatijos akademiją, iškyla du esminiai klausimai. Pirma, svarbu užtikrinti prieigą visiems europiečiams, siekiantiems tapti ES diplomatais, nepriklausomai nuo jų dabartinio diplomatinio statuso ar priklausomybės. Antra, galimybė Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) tiesiogiai įdarbinti Akademijos absolventus.
Be abejonės, iš pradžių įvairios valstybės narės į šią iniciatyvą žiūrėjo "palaukime ir pažiūrėkime", vertindamos ją per galimos konkurencijos prizmę. Didesnės valstybės narės tikėjosi turėti didelį diplomatinį korpusą ir išteklių, o mažesnės valstybės narės šiame projekte įžvelgė būdą, kaip geriau spręsti savo diplomatines problemas. Tačiau sėkmingas projekto įgyvendinimas ir vis labiau aiškėjanti neginčijama jo būtinybė lėmė tai, kad jis palaipsniui sulaukė plataus valstybių narių pritarimo.
Tokios diplomatinės institucijos sukūrimas yra labai svarbus žingsnis link geopolitinės ir įtakingos Europos, kuri yra labai svarbi, jei norime įveikti nacionalinius apribojimus ir bendrauti tuo pačiu lygiu kaip mūsų partneriai ir konkurentai. Tik pereidami nuo nacionalinių esprits de corps prie bendros diplomatinės kultūros - žvelgiant iš Europos perspektyvos - galėsime pasiekti tikrą ES diplomatiją, apimančią bendras ES vertybes ir interesus.
Nacho Amor Sánchez, AFET komiteto narys ir S&D koordinatorius žmogaus teisių klausimais.
