Nesiliaujant ekstremaliems orams, nebeužtenka vien tik švelninti klimato kaitą, nors tai ir labai svarbu. Taip pat turime išmokti gyventi su pasekmėmis, kurios pasireiškia čia ir dabar ir labiausiai paveikia pažeidžiamiausius Europos piliečius ir regionus.
Naujausi Europos aplinkos agentūros duomenys rodo, kad Europa yra sparčiausiai šylantis planetos žemynas. Klimato keliami pavojai daro poveikį viskam - nuo energijos ir maisto tiekimo saugumo iki ekosistemų, infrastruktūros ir visuomenės sveikatos. Vien Europos Sąjungoje nuo 1980 m. potvyniai, niokojantys miškų gaisrai, alinantys karščiai ir užsitęsusios sausros jau padarė milžiniškų ekonominių nuostolių, viršijančių 650 mlrd. eurų, ir nusinešė 195 000 gyvybių. Tos pačios agentūros duomenimis, norint iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumo tikslą ir įgyvendinti "Žaliąjį kursą", kasmet reikės apie 520 mlrd. eurų.
Klimato kaita didina esamą nelygybę, nes dėl klimato kaitos naštos neproporcingai nukenčia marginalizuotos bendruomenės ir regionai, todėl jie tampa jautresni su klimato kaita susijusių nelaimių poveikiui, maisto nesaugumui ir ekonominiam nestabilumui. Mažesnes pajamas gaunančioms Europos šalims tenka didžiausia našta, nes jose daugiau žmonių žūsta ir jų BVP patiria didesnius ekonominius nuostolius. Ir niūrios prognozės rodo, kad šios nelaimės ir socialinė neteisybė tik stiprės. Tuo pat metu itin turtingi žmonės skatina klimato kaitą. 10 proc. turtingiausių pasaulio gyventojų yra atsakingi už maždaug 50 proc. visų išmetamų teršalų. Todėl norint įveikti klimato krizę būtina mažinti nelygybę.
Mūsų žemynas prastai pasirengęs kovoti su šiomis didėjančiomis grėsmėmis. Todėl greta plataus užmojo klimato kaitos švelninimo pastangų turime įgyvendinti prisitaikymo politiką, kad kiekvienas europietis būtų apsaugotas nuo brangiai kainuojančių padarinių. Mažiausiai atsakingi už šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą neturėtų prisiimti didžiausios perėjimo prie iškastinio kuro naštos. Mums reikia socialinės ir ekologinės apsaugos.
Pagrindinė šios vizijos dalis yra mūsų raginimas parengti visapusišką ES prisitaikymo prie klimato kaitos teisės aktą - nuoseklų, pažangų ir teisiškai privalomą. Nors dabartinė ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija yra svarbus atspirties taškas, jai trūksta tikslumo ir vykdytinumo, reikalingų apčiuopiamiems rezultatams pasiekti. Mūsų siūlomame prisitaikymo prie klimato kaitos įstatyme turi būti nustatyti aiškūs, išmatuojami tikslai ir taikomas holistinis požiūris, kuriuo būtų iš karto sprendžiamos pagrindinės socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos neteisybės.
ES prisitaikymo prie klimato kaitos įstatyme daugiausia dėmesio turės būti skiriama investicijoms į gamtinius sprendimus - tai pigiausias būdas kovoti su visuotiniu atšilimu ir kartu sumažinti jo poveikį miestams ir kaimo vietovėms. Medžių sodinimas miestuose sumažins karščio salas ir leis gyventojams vėl kvėpuoti, o investicijos į dirvožemio, vandens ir biologinės įvairovės apsaugą padės ūkininkams susidoroti su žalingu klimato kaitos poveikiu. Kaip ir pasauliniu lygmeniu veikiančio Nuostolių ir žalos fondo atveju, įstatyme pirmenybė turi būti teikiama ekonomiškai nepalankiausioje padėtyje esantiems ir klimato kaitos pažeidžiamiausiems Europos regionams, kurie labiausiai nukentėjo ir nėra pajėgūs patys padengti išlaidų.
Kitas svarbus elementas - pakankamas prisitaikymo finansavimas. Reikia apsaugoti žmones, kurie nėra apsidraudę arba yra prastai apsidraudę ir dėl potvynių ar miškų gaisrų praranda namus. Todėl pasisakome už Europos draudimo klimato fondo, finansuojamo rinkų ir draudimo bendrovių, įsteigimą, kad būtų sustiprintas Europos žmonių ir įmonių atsparumas klimato kaitos poveikiui. Turime sustiprinti klimato rizikos vertinimą finansų rinkoje ir užtikrinti, kad finansų subjektai prisiimtų atsakomybę už žmones ir planetą. Taip pat turėsime nukreipti pakankamai lėšų iš ES biudžeto ir Europos investicijų banko ne tik klimato kaitos švelninimui, bet ir prisitaikymo prie klimato kaitos politikai finansuoti. Fiskalinei politikai tenka svarbus vaidmuo švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos - tiek pajamų, tiek išlaidų politikai. Didelės korporacijos, dideli teršėjai ir itin turtingi žmonės turi mokėti savo sąžiningą dalį. Mes pasisakome už nuolatinę ES lygmens investicinę priemonę, kuri užtikrintų mūsų socialinius ir klimato prioritetus.
Ši tvirta prisitaikymo prie klimato kaitos sistema ir finansavimas turėtų būti skirti tiems, kurie labiausiai nukenčia nuo klimato kaitos. Pavyzdžiui, lauko darbuotojai, kurie susiduria su pavojingomis oro sąlygomis, pavyzdžiui, karščio bangomis, neturėtų patirti jokios finansinės rizikos ir turėtų turėti galimybę dalyvauti priimant sprendimus dėl prisitaikymo politikos darbo vietoje. Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, nuo 2000 m. ES 42 proc. padaugėjo su karščiu susijusių mirtinų atvejų darbo vietose. Sistema taip pat turėtų būti skirta darbuotojams, dirbantiems tuose sektoriuose, kuriuose pereinama prie iškastinio kuro atsisakymo, pavyzdžiui, automobilių ar energetikos sektoriuose. Kad niekas neliktų nuošalyje, svarbiausia yra saugi darbo rinkos politika ir perkvalifikavimo iniciatyvos, kuriomis siekiama išvengti darbo vietų praradimo.
Klimato kaita yra ne tik aplinkosaugos problema, bet ir socialinio teisingumo klausimas. Bet kokia pretenzija tarnauti žmonėms yra tuščia, jei ignoruojama ši egzistencinė krizė. Kita vertus, mūsų perėjimas į tvarią ateitį gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei bus grindžiamas socialiniu teisingumu, suteiks žmonėms vilties dėl ateities ir nepaliks nė vieno nuošalyje - "žaliasis susitarimas su raudona širdimi".
Iratxe García Pérez, S&D frakcijos pirmininkė
Mohammed Chahim, S&D pirmininko pavaduotojas, atsakingas už Žaliąjį sandėrį
