2025 m. ES biudžetas - 200 mlrd. eurų, t. y. 6 proc. didesnis nei šiemet, o tai reiškia, kad jis padidės 10 mlrd. eurų. Jis atitinka europiečių poreikius ir kartu gali atsipirkti po pandemijos atsigaunančiai Sąjungos ekonomikai, nemažinant pagrindinių programų.
Jei gyvenate bet kurioje ES šalyje, šis straipsnis jums aktualus, nes jis susijęs su maždaug 200 mlrd. eurų, dėl kurių man teko garbė derėtis jūsų, jūsų regiono ir jūsų valstybės narės vardu 2025 m. ES biudžete.
Tai buvo maratonas, trukęs iki šio pavasario.
Jis prasidėjo nuo to, kad Europos Komisija pateikė metinio biudžeto pasiūlymo projektą. Nuo tada ir mes Europos Parlamente, ir valstybės narės Taryboje parengėme savo pozicijas. Taryba pasiūlė 1,5 mlrd. eurų sumažinti grynąją įsipareigojimų sumą, įskaitant programos "Horizontas Europa" įsipareigojimus 400 mln. eurų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninę dalį (CEF-Digital) - 110 mln. eurų, programą "InvestEU" - 30,7 mln. eurų, programą "Erasmus" - 294,8 mln. eurų ir programą "Piliečiai, lygybė, teisės ir vertybės" (CERV) - 33,7 mln. eurų. Visa tai baigėsi prieš kelias dienas vėlai vakare (arba anksti ryte, derybos vyko iki 4 val. ryto) vykusiame taikinimo posėdyje, kuriame Europos Parlamento vardu vadovavau derybų grupei ir pasiekiau susitarimą su valstybėmis narėmis ES Taryboje. Itin sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis mums pavyko pasiekti puikių rezultatų - 2025 m. ES biudžetas bus 6 proc. didesnis už dabartinį metinį biudžetą, t. y. padidintas 10 mlrd. eurų. Išsaugojome savo programas ir užtikrinome, kad skolos grąžinimas nepakenktų Sąjungos programoms. Dabar politinį susitarimą kitą savaitę turi patvirtinti Strasbūro plenarinė sesija.
Kodėl svarbus ES metinis biudžetas?
Todėl, kad be patikimo kiekvienos ES politikos srities finansavimo visi įsipareigojimai pasmerkti likti tik norais. Visą laiką aš ir mano politinė frakcija - socialistai ir demokratai - galvojome, kad 2025 m. ES biudžetas yra investicinė priemonė. Ne tik į priemones ir infrastruktūrą, kurios skatins mūsų ekonomiką ir ES konkurencingumą, jūsų gerovę ir mūsų visų saugumą, bet ir į mūsų atsigavimo po Covid-19 pandemijos finansavimą. Sukūrusi Naujos kartos ES (NGEU), ES pademonstravo, kad į iškilusius iššūkius reaguojame geriau ir greičiau, kai 27 valstybės narės veikia kartu ir koordinuotai, užuot palikusios nacionalines vyriausybes vienoms spręsti krizę.
Džiaugiuosi, kad į mūsų pasiektą politinį susitarimą įtrauktas sprendimas, kaip finansuoti grąžinimo išlaidas, nemažinant tokių esminių programų kaip "Erasmus+" ar mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų, priešingai nei iš pradžių manė valstybės narės. Kartu su socialistais ir demokratais primygtinai reikalavome, kad būtų naudojamas vadinamasis "EURI kaskados mechanizmas", įvestas peržiūrint dabartinį 2021-2027 m. ES daugiametį biudžetą. Šis "kaskadinis mechanizmas" skirtas valdyti didėjančias skolinimosi tarptautinėse rinkose išlaidas, nedarant poveikio mūsų piliečiams ir verslui itin svarbioms Sąjungos iniciatyvoms ir programoms, kartu išlaikant ES biudžeto lankstumą ir gebėjimą reaguoti.
200 mlrd. eurų - ar tai didelė suma?
Žmonėms, kurie nedirba su biudžeto klausimais, šis skaičius iš tiesų atrodo milžiniškas. Tačiau turime pažvelgti į viską iš perspektyvos, todėl matome, kad velnias iš tiesų slypi detalėse. Vidutiniškai kiekvienas metinis biudžetas per pastaruosius kelerius metus svyruoja nuo 160 iki 180 mlrd. eurų. Tai prilygsta Danijos nacionaliniam biudžetui, kuriame dirba 5,6 mln. žmonių. Iš viso ES gyvena apie 450 mln. žmonių. Prioritetų, kuriuos turime finansuoti kitais metais iš 200 mlrd. eurų, skaičius taip pat įspūdingas: moksliniai tyrimai ir inovacijos, sveikata, švietimas, jaunimas, žemės ūkis, regioninė plėtra, gynyba ir saugumas, migracijos valdymas ir parama prieglobsčiui, pagalba nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms bendruomenėms, visiškas Šengeno erdvės išplėtimas į Rumuniją ir Bulgariją, pagalba mūsų kaimynams kelyje į ES.
ES biudžetas padeda nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems regionams
Baigiamasis derybų etapas sutapo su pražūtingais potvyniais Valensijoje, kurie dar kartą įrodė pragaištingą klimato kaitos poveikį žmonių gyvybei. Deja, tai ne naujiena. Tai matėme Rumunijoje ir Vidurio Europoje per potvynius ir kiekvieną vasarą matome per miškų gaisrus pietų Europoje. 3 mlrd. eurų bus skirta nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems regionams paremti, o valstybės narės galės panaudoti iki 10 proc. turimų sanglaudos politikos lėšų tokioms nelaimėms išvengti ir joms likviduoti.
Pokalbiai apie numerius....
Apskritai Europos Komisijos pasiūlymas buvo geras atspirties taškas. Mano siekis buvo jį patobulinti ir pritaikyti jūsų poreikiams. Taigi, prie Komisijos pasiūlymo (vadinamojo biudžeto projekto ir taisomojo rašto) man pavyko pridėti:
- 422 mln. eurų daugiau švietimui ir jaunimui ("Erasmus+") (iš viso 4,3 mlrd. eurų);
- 45 mln. eurų daugiau moksliniams tyrimams, inovacijoms ir sveikatos apsaugai ("Europos horizontas" - sveikatos klasteris, Europos inovacijų taryba, Europos mokslinių tyrimų taryba, Marie Sklodowskos-Curie veiksmai) (iš viso 12,7 mlrd. eurų, be Europos mokslinių tyrimų tarybos);
- 30 mln. eurų daugiau žemės ūkiui, ypač jauniesiems ūkininkams (iš viso 39,9 mlrd. eurų Europos žemės ūkio garantijų fondui);
- 5 mln. eurų daugiau gamtos, biologinės įvairovės ir klimato veiksmams (LIFE programa) (iš viso 776 mln. eurų);
- 10 mln. eurų daugiau ES išorės sienų valdymui, ypač Šengeno erdvės plėtrai su Rumunija ir Bulgarija (iš viso 1,2 mlrd. eurų) ir 2 mln. eurų daugiau mūsų prieglobsčio ir migracijos politikai (iš viso 1,8 mlrd. eurų);
- 6 mln. eurų daugiau kariniam mobilumui (iš viso 252 mln. eurų);
- 50 mln. eurų daugiau humanitarinei pagalbai dėl pasaulinių krizių ir ekstremalių klimato kaitos situacijų (iš viso 1,8 mlrd. eurų).
Didėjant neapibrėžtumui ir dėl to kylančiam populizmui, europiečiams reikia apčiuopiamų rezultatų, kad išlaikytų pasitikėjimą, jog ES dirba jų labui. Visos šios ilgos derybų valandos buvo vertos pastangų, ir esu įsitikinęs, kad susitarimą dėl 2025 m. ES biudžeto galutinai patvirtins kitą savaitę Strasbūre vyksianti Europos Parlamento plenarinė sesija.
Victoras Negrescu yra Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas, Socialistų ir demokratų frakcijos narys iš Rumunijos ir pagrindinis EP derybininkas dėl 2025 m. ES biudžeto.
