Daugelis mano, kad Frankfurtas yra ES finansų centras, taigi ir jos ekonominė širdis. Tą patį galima pasakyti ir apie mūsų valstybių narių sostines bei du ar tris didžiausius miestus kiekvienoje valstybėje narėje. Iš tiesų, daugiausia Ispanijos turto sutelkta Madride ir Barselonoje. Tačiau ar ES ateitis priklauso tik nuo jų?
Mes, socialistai ir demokratai, esame įsitikinę, kad taip nėra ir negali būti. Iš tikrųjų Ispanija taps sėkminga visuomene, kai išnaudosime visą savo tautos potencialą - nuo Madrido iki atokiausių regionų, pavyzdžiui, Kanarų salų ir Mursijos kaimo vietovių. Tas pats neabejotinai pasakytina ir apie ES - nuo Frankfurto iki šiauriausių Suomijos regionų ir vietovių, nukentėjusių nuo ekstremalios klimato situacijos, kurioje gyvename, ypač kaimų ir miestelių, kenčiančių nuo niokojančių gaisrų ir potvynių Lenkijoje, Kroatijoje ir Graikijoje.
ES gimė kaip projektas, turintis socialinę prigimtį. Todėl ji sugebėjo įtikinti savo piliečius, kad tai ne kažkas abstraktaus, o priešingai - kažkas labai naudingo kiekvienam iš jų asmeniškai. Pirmą kartą - iš Antrojo pasaulinio karo griuvėsių ir dar kartą - pasibaigus Šaltajam karui. Vienas geriausių viso to įsikūnijimų buvo ir tebėra sanglaudos politika. Milijonai europiečių rado darbą sanglaudos fondų remiamose MVĮ, vaikai galėjo likti mokyklose, už sanglaudos politikos lėšas pastatytose ligoninėse buvo išgelbėtos gyvybės, o žmonės, norėdami nuvykti į šias mokyklas ir ligonines, naudojosi šiomis lėšomis pagerinta ES infrastruktūra.
Neseniai Europos Komisija paskelbė devintąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą ir suteikė mums galimybę apžvelgti ir apibendrinti pagrindinius veiksnius, susijusius su šia puikia Europos politika.
Pirmiausia turime garsiai pasakyti: nežudykite sanglaudos politikos! Kai kurios dešiniosios ES politinio spektro grupės atvirai abejoja šios svarbios investicinės priemonės reikalingumu. Dar blogiau - be to, atsiranda nerimą kelianti tendencija atimti pinigus kitiems teisėtiems ir neatidėliotiniems poreikiams, su kuriais susiduria mūsų Sąjunga. Tiesa, kad ekonomikai atsigauti po pandemijos, energetikos krizei ir visiems kitiems Rusijos invazijos Ukrainoje padariniams neabejotinai reikia naudoti ES pinigus. Tačiau S&D frakcija mano, kad tai paprastai negali būti daroma sanglaudos fondų, skirtų investicijoms į ateitį, išeikvojimo sąskaita. Tiesą sakant, tai yra pirmoji vieta, apie kurią galvoja dešiniųjų pažiūrų politikai, kai reikia rasti pinigų kiekvienai didelei krizei, su kuria susiduriame, įveikti. Iš dalies taip yra dėl klaidingo tradicinio įsitikinimo, kad sanglaudos politika kai kurioms valstybėms narėms yra taupymo, o kitoms - išlaidų politika. Lenkijos darbuotojams ir Bulgarijos piliečiams naudingos situacijos pavyzdys: tiesa, naujieji tramvajai Sofijoje buvo finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo. Tačiau tiesa ir tai, kad šiuos tramvajus pagamino ir į Sofiją pristatė Lenkijos įmonė Bydgoščiaus mieste.
Antra, ar turėtume ir toliau vadovautis BVP kaip vieninteliu rodikliu, rodančiu, ar regiono plėtrai reikia ES lėšų? Šį klausimą turime aptarti dėl sanglaudos politikos ateities. Ar, be BVP, turėtume apibrėžti rodiklių rinkinį, kuriame būtų atsižvelgta į tokius socialinius ir ekonominius aspektus kaip nedarbo lygis, išsilavinimo lygis ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas? O kaip dėl klimato ir aplinkosaugos aspektų, pavyzdžiui, kiek regionas yra veikiamas klimato kaitos poveikio ir kokie yra jo prisitaikymo prie šios kaitos poreikiai? Mūsų regionai labai skiriasi, skiriasi ir jų poreikiai, todėl ateityje gali būti, kad viską spręsti tik pagal BVP nebus geriausias sprendimas.
Trečia, dažnai pasitaiko, kad didžiųjų Europos sostinių metropolines zonas supa pažeidžiamos teritorijos, kurių socialiniai ir ekonominiai rodikliai yra silpni. Tai vadiname regionų vidaus skirtumais. Ši problema turi būti sprendžiama būsimoje sanglaudos politikoje, visur sutelkiant ekonominį potencialą ir kuriant kokybiškas darbo vietas.
Ketvirta, o kaip dėl aktyvesnio vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo priimant sprendimus, įgyvendinant ir kontroliuojant lėšų panaudojimą? Tai būtų geresnis būdas protingiau investuoti, padidinti ES lėšų įsisavinimą ir priartinti rezultatus prie realių piliečių problemų.
Penkta, spaudžiantis gyventojų skaičiaus mažėjimo klausimas. Sanglaudos politika turi investuoti į žmogiškąjį kapitalą; užtikrinti žmonių teisę likti savo regionuose, taip subalansuojant ES regionų augimą. Labai svarbu užtikrinti ryšį, pavyzdžiui, spartų interneto ryšį, taip pat ir kalnuotose bei kaimo vietovėse. Daugelį metų sutelkdami pastangas į miestų teritorijas, dabar atėjo laikas išplėsti dėmesį ir suteikti ES teritorinei darbotvarkei iki 2030 m. svarbų vaidmenį, kaip neseniai pareikalavo Europos Parlamentas.
Visi šie klausimai buvo pateikti. Socialistai ir demokratai turi atsakymus, ir mes tikime, kad nė vieno nepalikti nuošalyje nėra tik šūkis. Tai politinė darbotvarkė, kurią esame pasirengę įgyvendinti. Jei ES nepavyks įgyvendinti sanglaudos politikos, tai bus neatleistina dovana kraštutiniams dešiniesiems.
Marcos Ros Sempere yra Ispanijos socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso narys Europos Parlamente. Jis yra frakcijos atstovas EP Regioninės plėtros komitete.
