Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra didelis iššūkis visai ES, tačiau sanglaudos politika siūlo sprendimą. Investuojant į tokias sritis kaip statybos, transporto, energetikos, skaitmeninė ir socialinė infrastruktūra, siekiama pagerinti mūsų gyvenimą.
Mano gimtojoje Rumunijoje tokie regionai kaip Apušenio ir Banato kalnai bei Dunojaus delta susiduria su opia problema - dideliu gyventojų senėjimu ir nerimą keliančiu mažu gimstamumu.
Tačiau ši problema nėra išskirtinai Rumunijos ar Rytų Europos problema - ji aktuali visai ES. Padedami sanglaudos politikos ir ES fondų, galime pakeisti padėtį. Kaip? Įgyvendindami strategijas, kuriomis siekiama padaryti gyvenimą patrauklesnį tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse.
Turime pagerinti gyvenimo kokybę regionuose, kuriuose mažėja gyventojų; sudaryti sąlygas jaunimui įsikurti ir kurti šeimas, o vyresniajai kartai likti, suteikiant jiems tinkamas sąlygas.
Antrasis veiksnys yra judumas ir judėjimo laisvė. Pernelyg daug europiečių negali sau leisti pasinaudoti vienu didžiausių ES privalumų - galimybe keliauti, ypač ES viduje. Kiti negali sau leisti važinėti iš savo namų į miestą, kuriame darbo rinka suteikia galimybių, dėl vienos paprastos priežasties - infrastruktūros trūkumo. Todėl jie priversti palikti savo miestus ir kaimus, o tai labai prisideda prie gyventojų skaičiaus mažėjimo.
Trečiasis veiksnys dar labiau sustiprina antrąjį: dideli skirtumai tarp kaimo ir miesto vietovių. Jaunimas dažnai turi mažai paskatų dirbti žemės ūkio sektoriuje. Ypač Rytų Europoje jie palieka kaimus ir migruoja į didmiesčius, siekdami asmeninės ir profesinės realizacijos.
Ketvirtasis veiksnys - visuomenės senėjimas, kuris kelia įtampą socialinės apsaugos sistemoms, ypač mažas pajamas gaunantiems asmenims, kurie mažiau prisideda prie pensijų sistemų. Tai gali lemti pagyvenusių žmonių skurdą ir jų išstūmimą iš socialinio gyvenimo.
Gyvenimo kokybė apima ne tik tinkamą atlyginimą. ES sanglaudos politika gali pagerinti mūsų gyvenimą daugelyje sričių, pavyzdžiui, statybų, transporto, energetikos, skaitmeninės ir socialinės infrastruktūros srityse. Imkime vaikų darželių pavyzdį. Rytų Europoje, taip pat ir mano šalyje, Rumunijoje, jų yra pakankamai daug. Tačiau vis dar išlieka didelis iššūkis, ypač dirbančioms moterims kai kuriose Vakarų Europos dalyse, rasti tinkamą vaikų priežiūrą.
Skaitmeninės technologijos taip pat gali padėti sumažinti atotrūkį tarp kaimo ir miesto, taip mažinant gyventojų skaičiaus mažėjimą. Vadinamoji "Išmaniųjų kaimų" iniciatyva gali padėti kurti plačiajuosčio interneto infrastruktūrą ir 5G ryšį. Kovid-19 pandemija parodė, kiek daug jaunų specialistų, ne tik IT specialistų, renkasi gyventi kaime, kur gali atlikti savo užduotis internetu. Pastarieji ketveri metai parodė, kiek daug žmonių renkasi gyvenimą atokiau nuo didmiesčių, pavyzdžiui, Bukarešto, Frankfurto ar Barselonos, jei tik turi tam reikalingą skaitmeninę infrastruktūrą.
Mes, socialistai ir demokratai, manome, kad vietos valdžios institucijos puikiai žino konkrečius savo vietos bendruomenių poreikius. Todėl norime, kad ES struktūriniai ir investicijų fondai būtų lankstesni, kad valstybės narės, regionai ir vietos valdžios institucijos galėtų nustatyti savo prioritetus ES bendrai finansuojamose programose.
Be to, reikėtų geriau koordinuoti įvairias ES finansines priemones ir užtikrinti jų sąveiką, kad jos kuo geriau atitiktų pritaikytus vietos ir regionų bendruomenių poreikius. Tai susiję ne tik su ES struktūriniais ir investicijų fondais, bet ir su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai; programa "Europos horizontas" - pagrindine ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa; Atsigavimo ir atsparumo priemone - pavyzdine ES iniciatyva, kuria siekiama sušvelninti ekonominį ir socialinį Covid-19 poveikį.
Be to, 2014 m. įsteigta Europos infrastruktūros tinklų priemonė, skirta investicijoms į infrastruktūrą transporto, energetikos, skaitmeninių ir telekomunikacijų projektams visoje Sąjungoje, kuria siekiama didesnio ES valstybių narių tarpusavio ryšio. Ji veikia teikiant dotacijas, finansines garantijas ir projektų obligacijas.
Galiausiai Europos teritorinio bendradarbiavimo (Interreg) programa finansuojama tarpvalstybinė tarptautinė ir tarpregioninė veikla, įskaitant atokiausius ES regionus.
Tai ne tik pavadinimai, bet ir galimybės mūsų valstybėms narėms ir jų subnacionaliniams subjektams spręsti neigiamų demografinių tendencijų problemą. Kai koordinuosime ES finansinių išteklių naudojimą ir derinsime juos su protingomis idėjomis, galėsime patvirtinti, kad Europos Sąjunga išlieka sėkmės istorija su socialine širdimi, kurios viena iš pagrindinių vertybių yra solidarumas. Tačiau tam turime užtikrinti, kad ES sanglaudos politika po 2027 m. išliktų finansiškai patikima.
